Tess Gerritsen "Pražuvėlė"/"Girl Missing"



Toks vakaras šiandien, kai po sočios skanios vakarienės dar suvalgai cielą sūrio gabalą ir viską užsigeri keliomis dosniomis taurėmis vyno. Nuotraukoje kavos puodelis, bet negi vidurdienį vyną pliumpinsi?.. Tai va, kiek anksčiau dar buvome pasimaudyti pirtyse ir baseine, tai akivaizdu, kad dabar nuotaika rami rami, norisi susikelti kojas ant sofos ir nieko rimto neveikti. Pats tas šį tą parašinėti, juolab, kad šiandien pabaigiau dar vieną knygą.

Esu Tess Gerritsen gerbėja. Su ja "susipažinau" ir pirmąją knygą perskaičiau dar dirbdama "Pegase". Ir tai buvo tikras atradimas! Romanai lengvi, pramoginiai, bet toookie įtraukiantys!
Šį kartą ėmiausi "Girl Missing" - "Pražuvėlės". Ši knyga, pasirodo, yra autorės pereinamasis romanas. Savo, kaip rašytojos, karjeros pradžioje Tess Gerritsen kūrė romantines knygas. Nemažai jų išleido leidykla "Svajonių knygos", kurios repertuaras, kaip žinom, yra skirtas moterytėms, mėgstančioms žurnalą "Žmonės", serialą "Moterys meluoja geriau" ir kine žiūrinčioms romantines komedijas (ir čia, jeigu ką, nieko blogo, kiekvienam savo :)). Taigi, Tess Gerritsen pirmosios knygos buvo meilės romanai, bet po kurio laiko ji nusprendė pakeisti kryptį ir pradėti rašyti trilerius/detektyvus. Tai "Pražuvėlė" ir yra ta tarpinė knyga tarp žanrų. O tai labai jaučiasi. Jeigu kitos Tess Gerritsen knygos, kurias jau perskaičiau, sukosi aplink nusikaltimą ir jo išaiškinimą, tai šioje, nors ir jau priskiriamoje prie medicininių trilerių, vis tik labai daug dėmesio yra skiriama meilės istorijai. Bet pradėkime nuo pradžių. Apie ką šis romanas?

Ketė dirba morge, atlieka skrodimus. Į morgą vieną po kito atveža lavonus žmonių, nusinuodijusių kažkokiu nauju narkotiku. Vienos iš mirusių merginų rankoje - degtukų dėžutė, ant kurios užrašytas telefono numeris, priklausantis, kaip paaiškėja, vaistus gaminančios korporacijos savininkui Adamui Quantrelliui. Sužinojęs, kad degtukų dėžutė buvo rasta neatpažintos negyvos merginos rankoje, ponas Adamas atskuba pažiūrėti, ar ši negyva mergina nėra dingusi jo artimoji. Ketė pradeda aiškintis, kas čia per naujas narkotikas, kodėl vienas po kito nuo jo miršta jaunuoliai, kas už to slypi. Žinoma, kaipgi kitaip, jai padeda tas pats žavusis ponas Adamas. Ilgainiui tarp jų pradeda megztis šilti jausmai. Pradedantys vienas kitą įsimylėti Ketė ir Adamas kartu bando išsiaiškinti to baisiojo narkotiko paslaptį ir kasgi siekia išžudyti tuos vargšus narkomanus :).

Tai va, nors, kaip jau sakiau, labai myliu Tess Gerritsen, šis romanas tikrai nėra iš stipriausių jos kūrinių, TOLI GRAŽU. Tiesą sakant, nesu labai sužavėta. Pirmiausia, tai ta meilės linija... Romantikos aš nesibodžiu, kartais man jos visai norisi, bet tik su sąlyga, kad tai nebūtų banalu. Čia - tikrų tikriausia banalybė. Dar viena pelenės ir prince charming versija, įvyniota į kitokį siužetą. JI - gera, dora, bet paprasta, gimusi ir augusi prasčiausiame rajone, JIS - elito narys, valdantis milžiniškus turtus, ir, kas be ko, nepaprastai gražus ir žavingas (tai knygoje paminėta daaaaaug kartų). Ji įtaria, kad jo ketinimai ne patys geriausi, bet vis tiek jį myli, jis - nepaprastai ja žavisi ir nesupranta, kodėl gi ji taip stengiasi nuo jo pabėgti... Varge, na taip girdėta, taip skaityta. Labai nuspėjama ir per daug saldu.

Kai kur trūksta logikos. Būdama teismo medicinos ekspertė, pagrindinė veikėja vos pažįstamam žmogui, niekuo nesusijusiam su jos darbu, rodo ekspertizės dokumentus, visus iš eilės lavonus, su juo tariasi. Ir apskritai, nelabai aišku, kodėl Ketė taip imasi detektyvinės misijos ir žaidžia policininkę - nei tie mirę žmonės su ja susiję, nei ji turi kokį motyvą... Šitas klausimas mane kankino visą laiką.

Kaip ir klausimas, kodėl knyga taip pavadinta. Visas siužetas rutuliojasi tikrai ne apie dingusią merginą (pražuvėlę, girl missing). Taip, dingusi mergina yra, bet tai tikrai ne istorijos esmė, todėl niekaip negaliu suprasti, kodėl pavadinimas yra toks neaktualus.

Šiaip romanas nėra tragiškas, bet iki gero jam dar reikėtų pasitempti. Jei kas paklaustų, kokią Tess Gerritsen knygą galėčiau rekomenduoti, ši tikrai nešautų į galvą. Tačiau lengvam kelių vakarų pasiskaitymui - pusė velnio...

Aš, kaip ir didžiąją dalį kitų knygų, skaičiau elektroninę versiją anglų kalba, o lietuviškai išleido Jotema. Apie knygą leidyklos puslapyje rašo čia.

Kadangi tą vakarą su vynu ir pirtim taip norėjosi nieko rimto neveikti, tai tekstą pabaigiau po dviejų dienų :)

Komentarų nėra