Victoria Aveyard "Raudonoji karalienė"/"The Red Queen"

Aš turiu prisipažinti. Mano guilty pleasure - young adult knygos :). Nežinau, kas būtent man jose patrauklaus... Svarstau, gal jaunatviškas maksimalizmas ir gražių vertybių aukštinimas? Gal naivus, gražus heroizmas? Gal tos dar vaikiškos, tyros meilės istorijos / trikampiai / daugiakampiai? Turbūt viso šito mišrainė, na, ir tai, kad tokias knygas skaityti yra taip lengva ir labai labai atpalaiduoja. To baisiai norisi, kai smegenys užkištos mintimis apie suaugėliško gyvenimo reikalus - darbus, pinigus, pareigas, planus, problemas ir visus kitus dalykus (oh my, kaip žiauriai skamba tie žodžiai - suaugėliško gyvenimo reikalai...). Turbūt todėl šie skaitymo metai man prasidėjo visai nemažu kiekiu young adult knygų. Dar toli gražu ne apie visas parašiau - šią savaitę buvo totalus vienos serijos sprintas - supyškinau tris knygas per keturias dienas. Bet apie tą seriją (Kiera Cass "Atranka" / "The Selection") kiek vėliau, o šiandien pakalbėkim apie man visai patikusią Victorios Aveyard knygą "Raudonoji karalienė" iš to paties pavadinimo serijos.

Taigi, susiduriam su dar viena knyga, kurią Goodreads įvertino kaip geriausią metų knygą savo kategorijoje (anksčiau rašiau apie "#GIRLBOSS", kuri 2014 metais buvo įvertinta kaip geriausia verslo kategorijos knyga). Victorios Aveyard "Raudonoji karalienė" - geriausia 2015-ųjų debiutuojančio Goodreads autoriaus(-ės) knyga. Skamba daug žadančiai!

"Raudonoji karalienė" - istorija apie pasaulį, kuriame žmonės yra dviejų rūšių - raudonieji ir sidabriniai (pagal kraujo spalvą). Raudono kraujo žmonės - eiliniai, tokie kaip mes. Sidabriniai viskuo į juos panašūs, išsiskiria tik tuo, kad turi ypatingų galių. Kai kurie gali valdyti ugnį, kiti - vandenį, metalą, kiti gali kontroliuoti aplink esančių mintis, blokuoti jų gebėjimus, yra ir tiesiog antgamtiškai stiprių. Dėl savo ypatingų galių sidabriniai raudonuosius privertę tarnauti jų reikmėms. Iš principo pasaulis padalintas kaip ir daugumoje distopinių knygų - prabangiai gyvenantys, visko turintys turtingieji ir užguiti, vergaujantys, aukštesnės klasės žmonių prispausti vargingieji. Knygos herojė Mara - raudonoji. Ji gyvena su savo vargingai besiverčiančia šeima, neturi jokios profesijos, išgyvena vagiliaudama. Visiško atsitiktinumo dėka Mara sutinka (ir bando apvogti) princą (kuris, akivaizdu, yra sidabrinis), ir dėl šio susitikimo atsiduria karaliaus rūmuose, kur gauna darbą. Dirbdama svarbaus sidabrinių įvykio metu Mara (o kartu ir daugybė sidabrinių) sužino, kad ji taip pat turi ypatingų sugebėjimų, o tai, aišku, yra kaip ir neįmanoma... Norėdami nuslėpti, kad raudonoji turi galių, karalius ir karalienė nusprendžia Marą ištekinti už vieno iš savo sūnų, sukurti jai naują tapatybę kaip raudonųjų užaugintos sidabrinės ir taip išlaikyti kontrolę savo rankose. Marai gresia pavojus, nes net menkiausia detalė gali ją išduoti, o su tuo karalius nesitaikstytų ir tiesiog ją nužudytų. Greta viso to bręsta revoliucija - dalis raudonųjų pavargo taikstytis su priespauda ir siekia išlyginti teises tarp visų žmonių. Mara labai greit užsidega revoliucijos idėja. Negana to, aplink ją sukasi du žavingi sidabrinių princai, už vieno iš kurių ji turinti ištekėti...

Daugiau į siužetą nesiplėsiu. Dabar apie mano įspūdžius... Na, jie tokie dviprasmiški. Pirmiausia, tai skaitant negali nepastebėti, kiek daug panašumų knyga turi su kitomis populiariomis istorijomis, "Bado žaidynėmis", "Divergente", netgi "Sostų karais" (galingos šeimos, kiekviena norinti pakliūti arčiau valdžios). Atrodo, tarsi autorė išsirinko keletą itin populiarių knygų, iš jų visų ištraukė po detalę ir iš jų sudėliojo naują pasaulį, naujus herojus ir naują siužetą. Tiesiog viskas truputį girdėta... Bet turbūt taip jau yra su šių dienų young adult romanais - jie visi kažkuo panašūs. Primena laiką, kai visi rašė apie vampyrus. Tiesiog jaunesniam skaitytojui skirtos knygos ypatingai stipriai seka literatūrines madas.

Man nelabai patiko tai, kaip autorė kurė personažus. Pagrindinė veikėja Mara lyg ir norėta pavaizduoti kaip kieta mergina, bet iki tokio įvaizdžio jai dar trūko parako. Princas Kalas - tipiškas meilės objektas - gal truputį paslaptingas, vyriškas, globėjiškas vyresnysis princas. Jaunesnysis princas Mavenas - vėlgi tipiškas mažasis brolis, visuomet vyresnio brolio šešėlyje. Tiesa, Mavenas - personažas, kurį autorė vėliau išvystė tikrai puikiai, šito neprikiši, bet to plačiau komentuoti negaliu, nes per daug išduočiau siužetą :).

Vistik vietomis knyga sugebėjo mane ir maloniai nustebinti. Romane besikartojantis motyvas "Anyone can betray anyone" buvo tikrai taiklus. Kartais tai buvo kiek nuspėjama, bet buvo vietų, kur siužetas pasisuko visai netikėta linkme. Man tai džiugu.

Apibendrinant, "Raudonoji karalienė" nėra didelis šedevras. Aišku, knyga skirta kiek jaunesnei auditorijai, todėl jokių gilių prasmių čia nerasime. Bet atsipalaidavimui man ji tikrai patiko. Jau savajame Kindle turiu antrąją serijos dalį ir planuoju greitai jos imtis. Siūlyčiau skaityti "Raudonąją karalienę" tiems, kurie nesibodi lengvesnio žanro ir tiems, kam nesvetimos distopijos.

Lietuviškai knygą išleido Alma Littera. Apie ją oficialiai leidykla rašo čia.

2 komentarai

  1. Patinka ir man young adult knygos... Kai jau paskaitai kelias "sunkias", rimtas ar klasikines ir kiek pavargsti nuo minčių, kurias jos sukelia, young adult knygos visad padeda atsipalaiduoti ir grįžti prie lengvo ir greito skaitymo, kai "suryji" kokią seriją ir greit viską pamiršti po to, neapkrauni savęs svarstymais visokiais. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtent! Tik mano problema ta, kad kai užsikabinu už YA knygų skaitymo, tai pradedu varyt serijom vieną po kitos... :) Reikia neužmigti ir žinoti, kada gana, ir kada gal jau reiktų pasiimti kažką vertingesnio. :D

      Panaikinti