Andrius Pauliukevičius "Tobulas kūnas"

Ne taip senai pasakodama apie Laurent Gounelle "Dievas visada keliauja incognito" rašiau, kad mano požiūris į rūpinimąsi savimi paskutiniuoju metu visiškai pasikeitė. Jei kas prieš du metus man būtų pasakęs, kad tiek dėmesio skirsiu savo sveikatai, savijautai ir fizinei išvaizdai, kiek jo skiriu dabar, būčiau nusijuokusi ir pasakiusi, kad man ir taip viskas gerai. Na, tai nebūtų buvusi visiška tiesa, nes nebuvau stipriausios sveikatos žmogus, prie ko turbūt nemažai prisidėjo ir nelabai sveikas gyvenimo būdas - prasta mityba, blogi miego įpročiai, alkoholiniai gėrimai per ne tokius jau ir retus vakarėlius, cigaretės... Pas gydytoją tai išvis manęs su botagu niekas nebūtų nuvijęs. Toks gyvenimo būdas tarp žmonių nėra toks retas ir nieko čia nenustebinsiu, bet mano atveju kūnas pradėjo labai aiškiai sakyti, kad tai man kenkia. Prikaupiau pilną krūvą visokių sveikatos problemų, o vaizdas veidrodyje man pradėjo labai nebepatikti - tas naktinis sumuštinių valgymas lovoje, arbata su dviem šaukšteliais cukraus ir meilė čipsams, sūriui ir greitam maistui pradėjo ypatingai ryškėti fiziniu pavidalu :), nors ir anksčiau nebuvau iš tų, kurios gali džiaugtis šakaliuko figūra. Pradėjau svarstyti, kad turiu kažką rimtai keisti.

Leigh Bardugo "Šešėlis ir kaulas"/"Shadow and Bone"

Kai sekmadienius praleidžiam taip, kaip šiandien, norisi, kad tokios dienos niekuomet nepasibaigtų. Buvo Mišios, buvo mylima šeima, geras ir skanus maistas, gamta, saulė, tingi popietė, o vakaras skirtas mažoms nuodėmėms - kam geimams, kam eurovizinių dainų perklausai :). Kokius penkis kartus savo Andriui pasakiau - ei, gal galim rytoj neit į darbą? Nes tiesiog taip norisi tą šilto sekmadienio vaibą pratęsti į ateinančią savaitę... Visai nelaukiu rytojaus, kai jau šeštą ryto įsitvėrus sproto kuprinės ir maisto ruošinių bėgsiu į stotelę, kad tik spėčiau į savo ankstyvą darbo dienos pradžią... Tas savaitės pradžios stresas :). Turbūt niekad neišmoksiu savęs užprogramuoti taip, kad pirmadienis prasidėtų lengvai. Ką aš bandau apgauti, turbūt tas nepavyksta beveik niekam... Užtai šiandien dar leidžiu pamirkt priešais kompo ekraną. Man įsijungti naują lapą blogo įrašui yra kažkas panašaus, kaip karšta vonia kitiems - atpalaiduoja, maloniai iškrauna, atšviežina. Tai greitai jums papasakoju apie vieną iš savo paskutinių perskaitytų knygų ir bėgu gamintis rytojaus pietų ir džiaut išskalbtų kojinių, nes laukia lova!

Viena iš knygų, apie kurias dar nepasakojau bloge, yra prieš ketvertą metų išleista pirmoji visame pasaulyje išpopuliarėjusios "Grišų trilogijos" knyga "Šešėlis ir kaulas". Valio valio valio - dar vienas hitas, kuris pasiekiamas ir lietuviams - knygą išleido "Aukso pievos" leidykla. Šaunuoliai, reikia vežti į Lietuvą gerą popsą!