Dave Eggers "Ratas"/"The Circle"

Ar labai juoksitės, jei pasakysiu, kad kaip ir kiekvienais metais po truputį jau noriu rudens? Aš tokia basic :) Bet nieko negaliu sau padaryti - rugsėjo pradžia man visada kelia kažkokius keistai šiltus jausmus. Ypač tie pirmos rudens pusės rytai, kai važiuojant į darbą vis dar ne tamsu, bet pakankamai žvarbu. Kaip ten bebūtų, kol kas dar vasara, ir kol kas turiu dar ką papasakoti apie tas knygas, kurias skaičiau vis kitur - Nidos pliaže, susiniurkiusi lovoje kaime, kaituotojų bare, prie ežero... Viena iš tokių su manim keliavusių knygų - Dave Eggers "Ratas".

Gi de Mopasanas "Vieno gyvenimo istorija"

Mano nereti knygų pasirinkimai šį tą apie mane pasako - esu žmogus, kuriam įdomesnis sufantazuotas pasaulis. Mėgstu, kai literatūra praplečia mano suvokimo ribas, leidžia pamatyti tai, ko pati nebūčiau sugalvojusi. Man tai asocijuojasi su tikru talentu - ne tik gražiai kalbėti apie iš tiesų egzistuojantį pasaulį, bet mokėti įsivaizduoti tai, ko niekas niekada nematė ir nebuvo net pagalvojęs :). Realizmas man niekada nebuvo prie širdies. Jis per daug tiesioginis, per apčiuopiamas, per Realus.

Po labai skaniai suvalgytos Remarko "Nakties Lisabonoje" nutariau čiupti dar vieną knygų lentynoje gulinčią klasikinio autoriaus knygą. Tai buvo Gi de Mopasano "Vieno gyvenimo istorija". Realizmas.


Turbūt jau aišku, kad imtis šios knygos nebuvo pati šauniausia mintis. Nenoriu pasakyti, kad romanas blogas. Tiesiog tai visiškai ne mano skonio literatūra.

Erichas Marija Remarkas "Naktis Lisabonoje"

Klasikos imuosi retai. Man rodos, dar išlikęs manyje tas paaugliškas anarchistiškas "o kodėl aš turiu daryti tai, ką liepia kiti?" :) Juk klasikiniai autoriai ir knygos yra tai, ką skaityti "reikia", daug jų buvo visokiausiuose mokyklos ir universiteto privalomos literatūros sąrašuose. Įtariu, kad būtent tai ir tapo kažkokiu apribojimu, kuris nulėmė, jog dažniausiai skaitau šiuolaikinę literatūrą, kažkur šone palikdama tą laiko patikrintąją.

Mylimi brolis Povilas ir jo draugė Dalia gimtadieniui man padovanojo būtent klasikinę knygą - Ericho Marijos Remarko "Naktį Lisabonoje". Ją, beje, netiesiogiai, to nė nesuprasdama, išsirinkau pati :).