Peter Mayle "A Good Year"

Prieš gerus pusantrų metų, po tykių ir apniukusių žiemos mėnesių budo pavasaris. Aš bandžiau kartu su juo. Papuolė į rankas "Metai Provanse" ir tai buvo geriausia, kas man tada galėjo nutikti! Saulė tiesiog veržėsi iš knygos puslapių, o aš ją tik ir gėriau. O mano viduje pavasaris skleidėsi vis labiau. Būtent dėl tos šilumos ir gyvybės "Metų Provanse" iki šiol nepamiršau ir labai nuoširdžiai ją myliu.

Kažkada varčiau GoodReads ir atsidūriau Peter Mayle, "Metų Provanse" autoriaus, puslapyje. Galvoju - na, jei ta knyga paliko tokį nepamirštamą įspūdį, tai reikia pabandyti dar ką nors. Išsirinkau "A Good Year" - romaną, pagal kurį pastatytas to paties pavadinimo visų mėgstamas filmas su Russelu Crowe. Filmo iki šiol vis dar nepažiūrėjau, o knygą perskaičiau akimirksniu.

Maksas Skineris gyvena Londone, dirba su investicijomis ir jau ketina  pasirašyti rimtą sandorį, tačiau vieną dieną lieka be nieko - viršininkas jį apmulkina, iškvosdamas sandorio detales, ir atima galimybę toliau prie jo dirbti. Išdidus Maksas išeina iš darbo ir lieka tuščiomis... Tą patį vakarą grįžęs namo jis sužino kitą žinią - nuo vaikystės nematytas dėdė Henris mirė ir paliko Maksui visą savo turtą - vynuogyną Provanse. Uždaręs vienas duris, gyvenimas Maksui tarsi atidaro antras ir suteikia progą kurti viską iš naujo - toli nuo pilko Londono ir bedarbystės. Suviliotas gražios ir idiliškos vizijos, Maksas jau kitą dieną sėda į lėktuvą ir išskrenda į Provansą.

Tokia graži pasakaitė, kurią skaitydamas esi labai labai įtarus. Juk negali viskas būti taip gerai, tiesa? Kažkas čia ne taip. Jau tuoj tuoj turi atsitikti koks nors labai blogas dalykas. Skaitai sau, žmogau, lauki. Ir taip ir nesulauki. Romanas yra vienas didelis naivus laimės burbulas. Jau negalvojau, kad tokių būna...

Siužetas toks saldus ir banalus, kad net ant liežuvio galo tą saldumą pajausti gali :). Viskas pagal gražią schemą, labai taisyklingai. Gražūs, o kai kurie - kiek šypseną keliantys veikėjai, nedidelė paslaptėlė - detektyvas, kurią labai lengvai išaiškina patys herojai, blogiečiai išvis niekam taip ir nepakenkė, žodžiu, vien tik vaivorykštės ir po pievą strykčiojantys kiškučiai...

Tai knyga, kuri tikrai turėjo tapti filmu. Tai, kaip žinia, ir įvyko. O jei ji nebūtų ekranizuota, tikrai timpčiočiau pečiais - tai tiesiog idealus lengvo, saldaus, neįpareigojančio romantinio filmo turinys.

Nelabai ką daugiau čia bepridursi. Jei norisi knygos, kurią perskaitysi per keletą valandų begulint prie baseino ar bekepinant šonus prie kokios labai šiltos jūros - tai visai tinkamas pasirinkimas. Nieko labai prasmingo, turiningo, jokių iššūkių... Tik gražūs vaizdai ir visiškas relaksas.

Lietuviškai knygos niekas neišleido. Na, gal nieko labai ir baisaus - panašaus turinio galima rasti nesunkiai. Apie knygą pasiskaitinėti galima čia.

Komentarų nėra