Anna Todd "After. Kai mes susitikom"

Keletas paskutinių mėnesių buvo asmeniškai sunkūs. O tai mane labai lengvai paveikia. Jei jaučiu įtampą ar nerimą, negaliu nieko imtis. Kažkokios rankos nusvirusios būna. O dar ta rudens melancholija, kuri mane kasmet nuteikia depresyviai, energijos ir teigiamo nusiteikimo toli gražu neprideda. Žodžiu, trumpai tariant, kiurksojau uždariusi savo vidines dureles nuo visų veiklų, reikalų ir pomėgių. Tokius etapus reikia tiesiog išlaukti. Su tuo ir susiję tie keli ilgi tylos mėnesiai bloge.

Vieną penktadienį susibėgom su dviem mano mergaitėm ir pasidarėm pižamų vakarėlį su tortilijų wrapais, veganišku brownie, Riesling'u, plepalais ir šokiais trise pagal popsą su vyno taurėm rankose. Kartais tokių vakarų, žinot, labai reikia. Persikrauna smegenys. Kai jau žvygaudamos sugriuvom miegot, Dalia ištraukė knygą, kurią man, sakė, reikia būtinai paskaityt, nes ji tokia užkabinanti! Ėmėm mes tą knygą vartyti, garsiai skaityti ištraukas, kur veikėjai dūsauja, prikimusiu balsu kažką erotiško kalba ir audringai bučiuojasi, ir išvis išgriuvom iš koto, nes labai jau juokinga viskas tada pasirodė. Bet pasidaviau Dalios įkalbinėjimams ir pasiskolinau romaną patikėjusi jos pažadais, kad negalėsiu atsitraukti. Taip į mano rankas papuolė Annos Todd "After" serijos pirmoji knyga "Kai mes susitikom".

Romano viršelis man buvo pažįstamas jau gan seniai, ir, beje, kritęs į akį. Gaivu, gražu, šviežia tarp tų visų (atleisk, Alma littera...) viršelių su žmonių nuotraukomis aka Jodi Picoult, Diane Chamberlain ir panašių autorių knygų leidybos stiliuko. Skaitantys turėtų suprasti, ką turiu galvoj... Tai va, "After" serijos viršeliai man visad atrodė gražūs, bet kas po jais - taip ir neturėjau jokio supratimo.

Kai pradedu skaityti naują knygą, dažniausiai apie ją pagūglinu, pasidomiu autorium, kitom jo knygom, įdomesniais faktais. Na, žodžiu, pasidarau šiokį tokį konteksto pagrindą. Kai pradėjau žiūrinėti apie "After", net prunkštelėjau. Pasirodo, knyga yra ne kas kita, o visų mergaičių svajonių - grupės "One direction" - fanfiction, o pagrindinio veikėjo Hardino prototipas - Harry Styles. Knygos autorė Anna Todd ją pradėjo rašyti internete, Wattpad platformoje. Kadangi istorija susilaukė milžiniško populiarumo, Simon & Schuster įsigijo leidybos teises ir dabar viso pasaulio skaitytojai ryte ryja "After" serijos knygas jau popieriniame formate.

Siužetas banalus iki negaliu. Įstojusią į universitetą pavyzdingą moksliukę Tesą į bendrabutį atlydi jos tokia pat pavyzdinga, visa kontroliuojanti motina kartu su Tesos metais jaunesniu vaikinu Nojumi, vėlgi, tokiu pat pavyzdingu moksliuku. Jų draugystė tyra, pagarbi, gal be aistros, bet irgi - tokia lyg iš vadovėlio. Taigi, atvykusi į bendrabutį, Tesa savo kambaryje susiduria su tatuiruota išsišokėle kambarioke Stef ir jos pašlemėkais draugeliais. Tesa, mama ir Nojus pasibaisi - kaip gi dabar geroji mergaitė turės gyventi su tokia siaubinga merga, čia dar besitrinant jos draugų kompanijai? Ypač Hardinui - tai stačiokiškiausias ir nemandagiausias Tesos sutiktas žmogus. Aišku, dar visas auskaruotas ir tatuiruotas... Tesa bando įsivažiuoti į universiteto gyvenimą. Tačiau po truputį pažindama savo kambariokę ir jos bičiulius, Tesa pamažu patiki, kad gal ne tokie jie ir blogi. Tik jau ne Hardinas... Jis tai visiška tragedija. Chamas. Nepaisant to, kažkokiu būdu jie vis vienas su kitu nuolat susiduria, kol - o netikėtume :) - pasibučiuoja. Ir prasideda... Katės - pelės žaidimai. Myliu - nemyliu. Nekenčiu - noriu. Ir taip - visą knygą...

Žinau, kad jau planuojama romaną ekranizuoti. Bet tai jau buvo padaryta! Pažiūrėkit seną gerą 99-ųjų "She's All That" (mano mėgstamiausias ankstyvos paauglystės romantinis filmas), na, į tarpus įkiškit keletą scenų iš "50 Shades of Grey" (tiesa, šito nei skaičiau, nei žiūrėjau, bet turiu įtarimų, kad puikiai tiks) ir gausit puikų "After" filmą. Skaitydama visą laiką negalėjau nusikratyti tuo "kažkur tai jau mačiau" jausmu, ir tik dabar, pabaigusi knygą, supratau. Lygiai ta pati istorija - keistai besirengianti mergina, kietuolis nejautrus bičas, "netikėti" jų santykiai ir IDENTIŠKA pabaiga. Jei matėt "She's All That" - nepykit, praktiškai išspoilinau jums visą romaną.

Labai labai jaučiasi tai, kad knyga ne profesionalaus rašytojo. Su tokiu kalbos stiliumi, banaliais išsireiškimais toli nebūtų nueita. Annai Todd tiesiog pasisekė, kad internetą skaito be galo daug Harry Styles gerbėjų ir jos fanfiction taip tarp jų išpopuliarėjo. O leidyklos tiesiog užšoko ant didelės pinigų bangos...

Istorija banali, veikėjai banalūs ir plokšti, tokių stereotipų sunku būtų surasti net lėkščiausiame meksikietiškame seriale, bet nu velniai griebtų tą "After" - čia kaip su čipsais, žinai, kad nieko gero iš jų, greičiau priešingai, bet vis tiek valgai pilnom saujom. Užkabina. Grūmoju, Dalia, tau kumščiu - vietoj vertingos literatūros greitai vėl čiupsiu antrą serijos dalį. Jau ant naktinio staliuko guli...

Lietuvoje "After" seriją leidžia "Baltos lankos". Jų puslapyje apie "Kai mes susitikom" skaitykit čia.

Komentarų nėra