J. K. Rowling, Jack Thorne, John Tiffany "Harry Potter and the Cursed Child"

Taip, turiu pripažinti tiems, kurie dar nežinote - esu visiškai beviltiškas Hario Poterio fanatizmo atvejis. Kasmet ne po kartą ir ne po du peržiūriu visus filmus, jau ne kartą esu perskaičiusi visas serijos dalis, viskas, kas susiję su šia franšize, man teikia besąlygišką džiaugsmą. Su drauge Kristina kažkada išvažiavome savaitgaliui į Nidą. Žinot, ką veikėm? Pasigaminom skanių kokteilių ir visą savaitgalį kiurksojom priešais kompiuterio ekraną ir vietoje to, kad džiaugtumėmės pajūrio gamta, turėjom HP maratoną. Taip, ši problema jau nemaža. :) Man jau 26 metai, o aš vis dar labiau nei Kalėdų ir gimtadienio kartu sudėjus laukiu naujojo "Fantastic Beasts and Where to Find Them". Žinau, kad daugeliui Haris Poteris jau gerokai nusibodo, bet man tas magijos pasaulis visada bus tai, su kuo aš užaugau, tai įtraukia, užburia, moko gražių ir dorų dalykų, visa tai man kvepia Namais.

Kai sužinojau, kad Londone bus statomas spektaklis apie Hario Poterio ateitį, kai jis jau susilaukęs vaikų, o pjesės kūryboje dalyvavo pati J. K. Rowling, sau iškart pasakiau - gal ne šiemet, gal net ne kitamet, bet kažkada aš tai tikrai pamatysiu! Savo noro dar neišpildžiau, bet užtai ta pati Kristina, su kuria Nidoje žiūrėjome filmų maratoną, grįždama iš Australijos man parvežė lauktuvių knygą, kurioje sudėta pjesė "Harry Potter and the Cursed Child". Įsivaizduojat mano laimę? :)

Į ką visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį skaitant pjesę - ne, tai nėra 8-oji Hario Poterio serijos dalis. Tai kitas žanras, kita forma. Labiau "Harry Potter and the Cursed Child" galiu vadinti papildomu, pridėtiniu produktu prie pagrindinės serijos. Todėl negalima tikėtis iš knygos to, ko mes visi labai norėtume - lygiaverčio kūrinio su ankstesnėmis dalimis. Aš šios pjesės išspausdinimą knygos formoje matau kaip dovaną visiems HP fanams, ypač tiems, kurie neturės galimybės išvysti spektaklio pastatymo gyvai. Pjesė - ne romanas. Todėl erdvė, veikėjai, siužetas - viskas paprasčiau, ne taip išvystyta, o tai, mano galva, normalu ir visiškai natūralu. Tai, kas tipltų į 500 puslapių romano, pilnai atskleisti 300 puslapių pjesėje, perskaitomoje per kelias valandas, žinoma, nepavyks.

Kai jau išsiaiškinome, kad tai - tik žavi galimybė trumpam grįžti į magijos pasaulį ir nors akies krašteliu užmesti akį į savo mylimų veikėjų ateitį, pakalbėkime apie siužetą. Išduosiu kelias detales, nes kitaip nepavyks papasakoti beveik nieko :). Pjesėje Hario ir jo draugų gyvenimas vaizduojamas praėjus dviems dešimtmečiams po žymiojo Hogvartso mūšio. Hario sūnus Albas Severas - visiška savo tėvo priešingybė. Paskirstymo kepurė jį paskyrė į Klastūnyną. Albas nepopuliarus, netalentingas, labai vidutiniškas burtininkas. Įdomiausia tai, kad jis bičiuliaujasi ne su Hario draugų vaikais, bet su Drako Smirdžiaus sūnumi Skorpijum! Albas nepakenčia spaudimo, kuris kyla iš tėvo šlovės. Santykiai su Hariu klostosi itin blogai. Negana to, vaikinas itin kritiškai žiūri į tėvo praeities klaidas, tad vienų mokslo metų pradžioje sukursto bičiulį Skorpijų padėti jam vieną iš tų praeities klaidų ištaisyti - pasinaudojus laiko atsuktuvu grįžti į 1994-1995 metų burtų trikovės turnyrą ir neleisti žūti Sedrikui Digoriui, vaikinui, nekaltai nukentėjusiam nuo Voldemorto rankos.

Daugiau apie siužetą nebepasakosiu. Geriau apžvelkime tai, kas pjesėje man labai patiko, ir priešingai - kas sukėlė galvoje nemažai klaustukų. Gal nuo pastarųjų ir pradėkime...

Silpnoji pjesės vieta - galbūt dėl laiko stokos palikta logikos spragų. Magijos ministrės kabinetą galima atidaryti paprasčiausiu burtažodžiu Alohamora? Laiko atsuktuvas paslėptas knygų lentynoje, ir toje pačioje lentynoje yra paliktos užuominos, kaip atsuktuvą rasti? Galima tokių pavyzdžių rasti nemažai. Atrodo, beprotiška laiko skuba :) pakišo koją - jau geriau būtų buvę keleto detalių atsisakyti arba jas pergalvoti, nei palikti taip, kaip dabar.

Nepagrįstas pasirodė ir Albo bei Skorpijaus noras išgelbėti Sedriką. Albas knygos pradžioje pasirodė piktas, apatiškas ir tikrai ne herojiškas paauglys. Ir jūs norite, kad patikėčiau, jog štai šis niūrus ir tėvo už didvyrišką būdą nemėgstantis sūnus vieną dieną nei iš šio, nei iš to sugalvoja atlikti žygdarbį? Give me a break.

Gaila, bet kai kurie veikėjai, kuriuos labai mylėjau, šioje pjesėje kažkur pametė savo tikrąjį "aš". Nejautrus ir nepatenkintas gyvenimu Haris, sugebantis savo sūnui pasakyti, jog kartais norėtų, kad Albas nebūtų jo vaikas; patiklus ir kažkoks pernelyg minkštas Sneipas... Man tiesiog buvo sunku jais patikėti.

Nepaisant to, kad pjesė yra apie mokyklinio amžiaus Hario ir Drako sūnus, labai liūdna tai, kad beveik nematėme Hogvartso. Į jį normaliai grįžti svajojau jau tada, kai Haris, Ronis ir Hermiona metė mokyklą, tad tikėjausi, kad pamatysime bent truputį mokyklinio Albo ir Skorpijaus gyvenimo. Bet Hogvartsas liko kažkur šone, kartu su ja ir Nevilis Nevėkšla, tapęs herbologijos mokytoju, Hagridas... Visas veiksmas koncentruotas į Hario Poterio praeities įvykius, tad naujų veikėjų gyvenimo ne tiek daug ir tepamatėm, kas yra truputį liūdna - naujame kūrinyje galima buvo nesisukti tame pačiame užburtame rate. Tikiu, kad magijos pasaulis mums būtų galėjęs pasiūlyti kažką naujo ir visiškai originalaus :).

Dabar apie linksmesnę pusę! Aš visada slapčia mėgau Draką Smirdžių. Galbūt dėl vaikiškos meilės Tomui Feltonui? :) Todėl aš taip, taaaip džiaugiuosi, kad pjesėje šis veikėjas yra būtent toks, kokį aš jį norėjau matyti suaugusį. Daug tauresnis, rimtesnis, o jo santykis su šeima išvis ištirpdė. Ačiū, J. K. Rowling, kad pagaliau reanimavai Draką!

Bet vis tik skaniausia uogelė buvo Skorpijaus personažas. Kas galėjo pagalvoti, kad Smirdžių šeimos palikuonis bus, kaip pats Drakas sakė, ne lyderis, o pasekėjas, visiškas geek'as, geraširdis, šmaikštus? Wow! Vienas fainiausių HP veikėjų ever. Aš visiškai rimtai! Tik vieno dalyko gaila - aktorius, parinktas vaidinti Drako sūnų spektaklyje visiškai priešingas mano vizijai, kaip turėtų atrodyti Skorpijus :).

Bendrai paėmus, kūrinys man buvo tikrai mielas širdžiai. Aš žinau, kad tai ne tas pats, kas skaityti pagrindinę seriją. Tai nebus viena iš HP knygų, kurias skaitau vis iš naujo. Tačiau džiugu turėti šitą gražią Rowling dovaną gerbėjams savo lentynoje. Ačiū Kristinai už galimybę :).

Lietuviškai knygos skaityti dar galimybių nėra, tačiau netrukus knygynuose pasirodys lietuviškas "Alma littera" leistas vertimas. Kol kas oficialiai apie knygą pasižvalgykite čia.

Komentarų nėra