Julie Schwietert Collazo, Lisa Rogak "Popiežius Pranciškus. Savais žodžiais"

Guliu lovoje, galva pulsuoja, rankos drėgnos ir drebančios. Ir vėl sergu. Net pasiėmiau laisvadienį, nes vakar darbe buvo tikrai fiziškai nelengva. Gyvenu arbatomis, tabletėmis ir rulonais tualetinio popieriaus, kurį naudoju vietoje servetėlių... Labai miela :). Tad ir smegenų negaliu užkrauti sunkiais dalykais - skaitau šį tą lengvo, bet vis tiek turiningo. Per vakar vakarą prieš miegą įveikiau ir šią nedidelę knygelę - "Popiežius Pranciškus. Savais žodžiais".

Čia skaitinukas, kurį galima a) laikyti prie lovos ar ant TV staliuko ir karts nuo karto atsiversti, kai neturi ką veikti ir norisi kažką pavartyti, perskaityti žodelį kitą, bet nieko nuoseklaus; b) greitai perskaityti, norint glaustai susipažinti su cituojamu žmogumi; c) laikyti knygų lentynoje ir išsitraukti ruošiant kokią nors kalbą, kai norisi į ją įtraukti žodžius "Kaip savo homilijoje sakė popiežius Pranciškus,..." :). Tai popiežiaus Pranciškaus citatų rinkinys, kuriame sudėtos mintys aprėpia visą galybę temų, ir tik dalis jų - apie Dievą, Bažnyčią, tikėjimą. Knygos sudarytojos atrinko ir citatų apie futbolą, Buenos Aires, moteris, mokyklas, tuštybę, televiziją ir dar daug daug visko. Iš pateiktų minčių galime bent akies krašteliu susipažinti su vienu svarbiausių šių dienų pasaulio lyderių, pajausti, kokiomis idėjomis šis žmogus gyvena, kam teikia svarbą.

Knygos struktūra labai paprasta - trumpa įžanga, citatos, suskirstytos mažomis grupelėmis pagal temą, svarbiausios popiežiaus biografijos datos, ir net apie 30% knygos sudaro pabaigoje nurodyti citatų šaltiniai. Viskas tvarkoje, tačiau ir taip mažoje knygutėje tiek vietos išskirti šaltiniams nėra labai gudru - juos buvo galima spausdinti mažesniu šriftu, nepateikinėti temų iš naujo, žodžiu, galbūt būtų buvę geriau čia "pataupyti" ir daugiau vietos ir dėmesio skirti pačioms popiežiaus Pranciškaus mintims.

Kalbant apie patį rinkinio turinį - na, čia jau asmeninių simpatijų popiežiui Pranciškui klausimas. Aš jį labai myliu :). Tai išskirtinio pasiaukojimo, nusižeminimo, krikščioniškumo pačia savo esme pavyzdys visam pasauliui. Todėl ir mintys, kurias perskaičiau, man buvo medus širdžiai (aš šiaip nemėgstu medaus, bet čia ta saldžiąja, gerąja prasme:)). Man atrodo, kad Bažnyčios lyderis turi būti būtent toks. Tai yra žmogus, kuris savo veiksmais ir reiškiamomis idėjomis gali atgręžti žmones į tikėjimą.

Keletas minčių, kuriomis norėčiau pasidalinti:
"Kokį pasaulį paliekame savo vaikams? O gal geriau paklausti taip: "Kokius vaikus mes duodame šiam pasauliui?"
"Jei istorijos eigoje Bažnyčia taip smarkiai keitėsi, nesuprantu, kodėl neturėtume jos pritaikyti prie [mūsų] laikų kultūros."
"Mes esame istoriški žmonės. Gyvename laike ir erdvėje. Kiekviena karta yra skolinga prieš ją gyvenusiai ir reikalinga ateinančiai. Tai daugiausia ir reiškia būti tauta: suvokti save kaip tęsiančius darbą kitų vyrų bei moterų, jau atlikusių savąją dalį."
"Kūrybiškoms būtybėms tenka nelengvas išmėginimas - įtariai vertinti kiekvieną pasakojimą, mintį, teiginį ar pasiūlymą, kuris laikomas "vieninteliu įmanomu keliu". Visada būna kitų kelių. Visada būna kita galimybė."
"Pinigai irgi turi tėvynę, ir tasai, kuris eksploatuoja kokią nors pramonės įmonę vienoje šalyje, o pinigus išgabena į kitą šalį ir ten juos saugo, nusideda, nes nepagerbia tais pinigais šalies, kuri jį padarė turtingą."
"Kartais žmonių, atliekančių išpažintį, paklausiu, ar duoda išmaldos elgetoms. Kai jie atsako: "Taip", aš klausiu: "O ar pažiūrite į akis žmogui, kuriam duodate išmaldą? Ar paliečiate jam ranką?" Štai čia jie ir pradeda painiotis, nes daugelis tiesiog numeta pinigus ir nusigręžia."
"Religinė tarnystė kartais atkreipia dėmesį į kai kuriuos privataus ar viešojo gyvenimo aspektus, nes ji yra orientyras parapijiečiams. Ko ji neturi teisės daryti - tai jėga primesti bet kuriam asmeniui [tam tikro] privataus gyvenimo būdo. Jeigu Dievas, kurdamas pasaulį, rizikavo sukurti mus laisvus, kas aš toks, kad kiščiausi?"
"Pažvelkite į povą. Jei žiūri į jį iš priekio, jis atrodo labai dailiai. Tačiau paeikite keletą žingsnių atgal ir pasižiūrėkite iš užpakalio... Tas, kuris pasiduoda į save nukreiptai tuštybei, iš tiesų slepia savyje didžiulį skurdą."

Šiek tiek įsibėgėjau... :) Tikrai nemažai minčių, kurios kalba ne tik apie asmens dorą ar tikėjimą. Popiežius ypač daug kalba apie socialinį teisingumą, atsakomybę prieš tėvynę, prieš ateities kartas... Yra kuo įsikvėpti.

Vienintelis dalykas, nepatikęs rinkinyje - ne visos atrinktos citatos yra išties aktualios. Pavyzdžiui, kam įterpinėti štai tokią: "Broliai ir seserys, labas vakaras."? :)

Miela nedidukė knygutė, leidžianti pajausti popiežiaus Pranciškaus šilumą. Ją tikrai mielai pasidėsiu į savo knygų lentyną ir karts nuo karto atsiversiu, norėdama priminti sau, kad pirma visko turi eiti meilė artimui.

"Popiežius Pranciškus. Savais žodžiais" Lietuvoje išleista Almos litteros. Oficialiai čia.

Komentarų nėra