Knygų mugė 2017 / mano įspūdžiai

Jau per visur labai plačiai nuskambėjo pasakojimai apie Knygų mugę ir visi matyt Instagrame prisižiūrėjom nuotraukų su nuolaidinių knygų krūvom, bet turbūt tinklaraštyje apie knygas visai vieta ir mano pačios įspūdžiams. Kokie jie?

Buvau nusprendusi mugę aplankyt penktadienį po darbo ir reikalų. Labai norėjau spėti į Algirdo Toliato "Žmogaus ir Dievo metai" pristatymą. Lėkiau dar į Panoramą, tuomet užtrukau pietaudama, todėl visai paskutinę minutę įšokau į autobusą, kuris pagal appsą turėjo mane paleisti kažkur netoli Litexpo. Galvojau, na, kaip visuomet - Laisvės prospekte. Nu kur tau... Išlipau kažkur Lazdynų vidury, įsijungiau navigaciją ir pasiryžau parodų rūmus rast varydama kiemais, nes vis tiek kažkur čia netoli. Tai beieškodama mugės kažkaip atsidūriau miške.


Iki pristatymo 20 minučių, o aš varau tešlinais takeliais ir galvoju - nu tai kaip čia dabar man tą mugę rast... Kažkaip vistik sugebėjau, ir moviau tiesiai į konferencijų salę, kur visa sukaitusi prisėdau ant kone vienintelės likusios laisvos kėdės lygiai 17:00 :).

Algirdo Toliato knygos, kuri buvo pristatoma, turinys - visiškai religinis, todėl vaizdas salėje mane ir nustebino, ir nudžiugino. Konferencijų salė, kuri Litexpo yra antra pagal dydį, buvo pilna. Kad ir kaip liūdnai skambėtų, to nesitikėjau, nes dažnai susiduriu su tikėjimo nuvertinimu arba nustūmimu į kelisdešimtą planą, tad penktadienio vakarą vykęs kunigo pamokslų rinkinio pristatymas mano galvoje neatrodė būsiąs toks populiarus, kad ir kaip pati norėjau jame dalyvauti :). Tad tas pilnutėlės salės vaizdas, populiarių žiniasklaidos atstovų dalyvavimas (pokalbį vedė ir jame dalyvavo E. Jakilaitis, R. Valatka, M. Garbačiauskaitė-Budrienė) man buvo džiugus ženklas, kad religija mūsų intelektualioje visuomenės dalyje tikrai nėra tabu, priešingai.


Galiu pasidžiaugti, kad kaip ir pati Algirdo Toliato knyga "Žmogaus ir Dievo metai", renginys buvo itin šviesus, šiltas, džiugus. Buvo labai gera klausytis pozityvių pokalbių apie pamokslų rinkinį, patį knygos autorių, tikėjimą. Akivaizdžiai mėgavosi ir visa publika - salė daug šypsojosi ir juokėsi. Pasakodamas apie knygos gimimą, kunigas vis pabrėžė, kad išleisti knygą nebuvo kažkoks jo tikslas. Kaip jis pats sakė - "Aš netrukdžiau tai knygai atsirasti". Tai labai jaučiasi - dabar pati baiginėju "Žmogaus ir Dievo metų" paskutiniuosius puslapius, ir skaitant lydi toks pat pojūtis, kaip ir klausantis A. Toliato - jis dėsto mintis labai gyvai, organiškai, kartais net pamesdamas mintį... Taip nerašytojiškai gerąja šio žodžio prasme :). R. Valatka apie knygą atsiliepė, jog joje randame ne tiek pamokslus, kiek pašnekesius - kartais su savimi, kartais su tikinčiaisiais. Taip ir jautiesi - tarsi pokalbyje, kur mažiausia pamokslavimo. Ne veltui taip - pats A. Toliatas teigia, kad jo tikslas nėra kritikuoti ar rodyti žmonėms, kur kokia blogybė, bet dalintis tuo, kas kelia džiaugsmą, žiūrėti į žmogų ne tokį, koks jis yra, bet koks jis Gali būti.

Po labai džiaugsmingos įžangos į knygų mugę pasilikau salėje iš kart po pirmojo pristatymo klausytis antrojo - Ryčio Zemkausko ir Vytauto Landsbergio "Bus geriau". Čia jau nieko netikėto, bet salė vėl buvo pilnutėlė :). Man labai smagu, kad žmonės tikrai mėgaujasi ne tik knygų pirkimu, bet ir visapusiu dalyvavimu ne turguje, o kultūriniame renginyje. Negaliu labai pasidžiaugti, kad šis pristatymas sukėlė tiek pat šiltų emocijų, kaip A. Toliato knygos, deja. Man rodos, kad ir publika jautėsi nelabai jaukiai, o gal čia tik aš? :) Renginys vyko R. Zemkausko klausimų - V. Landsbergio atsakymų forma. Truputį kalbėjosi jiedu apie knygą, truputį - apie profesoriaus gyvenimą ir asmenybę, truputį - apie Lietuvą. Taip pat ir apie dabartinę V. Landsbergio gyvenimo temą - Astravą. Kad ir kaip gerbčiau šias dvi asmenybes, paskutiniu metu jaučiu, kad profesoriaus klausytis man darosi kiek nelengva. Žinau, kad jo būdas yra grūmoti kumščiu, gal net pamokslaujant priekaištauti, tačiau tokioje šventėje, kaip Knygų mugė, norėjosi kažko šviesesnio. O ypatingai po pirmojo pozityvaus ir šviesaus pristatymo.


Daugiau po renginius nusprendžiau nebebėgioti, tik pasivaikščioti po leidyklų stendus, pasižvalgyti kažko, ką tikrai norėtųsi įsigyti. Bet kadangi iš namų atsitempiau savo knygos egzempliorių, pirmasis taškas buvo Tyto albos stendas, kur A. Toliatas bendravo su skaitytojais. Laimikis - skanus raudonskruostis obuolys, knygos skirtukas ir autoriaus autografas.


O toliau - jau dairytis, kur padėti pinigus :). Šiemet nusprendžiau neišlaidauti, buvau knygoms numačiusi nedidelę pinigų sumą, tačiau savo limito net nepasiekiau. Nors leidyklos žadėjo geras nuolaidas, pastebėjau, kad geresnių kainų matau akcijų metu knygynuose ar internete. Todėl įsigijau tik šviežiai į lietuvių kalbą išverstą "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti" (ko jūs dar tikėjotės? Aš tikrai neketinau susilaikyti) ir Beatos Nicholson naująją receptų knygą. Šis pirkinys mane pačią kiek nustebino, nes niekuomet nepirkau jos knygų, bet šios idėja ir struktūra man labai patiko - knyga sudaryta kaip dviejų savaičių mitybos planas su apskaičiuotomis kalorijomis, pirkinių krepšeliais, tiksliais paskaičiavimais ir tikrai paprastais receptais. Tikrai tinka mano gyvenimo būdui, tad nusprendžiau nepagailėti keleto eurų.


Ir viskas, žinokit. Tiek tų laimikių. Na, dar galime įskaičiuoti ir tuos senus pažįstamus, klasiokus, kolegas, bičiulius, kurių vistik nepavyko išvengti, kad ir kaip bandžiau spoksoti į telefono ekraną apsimesdama, kad rašau smsą :). Jei rimtai, tai nelabai mėgstu aš tų small talk, bet tokiuose renginiuose ir žmones sutikti smagiau, nes tai būna tie, su kuriais bent pasikalbėti įdomu.

Aš tikrai džiaugiuosi, kad toks reiškinys, kaip Knygų mugė, egzistuoja. Kaip sakė Lolita Varanavičienė viename interviu, žmonių gausa tik parodo gan skurdų Lietuvos kultūrinį gyvenimą, nes neturime iš ko rinktis, tad į tokias šventes bėgam kaip išprotėję. Bet kaip gerai, kad turime kur susirinkti. Turime ką išgirsti, pamatyti, su kuo pasitrinti šonais, pasistumdyti prie stendų, o galiausiai - ką paskaityti.

6 komentarai

  1. Labai gražus įrašas net ir su tais prieskoniais, kas nepatiko. Pati dalyvavau Knygų mugėj, bet tik kaip "turguj". Ilgiau negalėjau užsilaikyti dėl sveikatos. Ir vistiek... čia kaip pažiūrėsi. Man buvo smagu pasitrinti pečiais su tais, kurie skaito. Pati aplinka kaip ir kasmet buvo TA.

    Ai, o rašau dėl A. Toliato. Žinai, pati nesu per daug tikinti (o gal reikėtų sakyt, kad tikiu, bet kitais dalykais), bet Algirdo klausytis be galo įdomu ir šviesu. Turėjau galimybę susipažinti su juo vienoje konferencijoje, kur jis buvo atsakingas už renginio "uždarymą". Ir žinai, neatsimenu, ką jis konkrečiai pasakojo, bet iki šiol jaučiu tą šviesą. Didžiuojuosi, kad turime tokių žmonių savo krašte, kurie kažko nereikalaudami dalinasi savimi. Atrodo, tada ir pats geresnis pasidarai ir kažkaip kitaip mąstyt pradedi.:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nesuprask neteisingai - tas "turgus" patinka ir man, jis yra didelė šventės dalis, bet man tiesiog liūdna, kad dalis mugės lankytojų net nekreipia dėmesio į visą šalia leidyklų stendų vykstantį kultūrinį veiksmą :).
      Tikra tiesa dėl kun. A. Toliato - man jis paliko lygiai tokį pat įspūdį. Kadangi esu tikinti ir lankausi Mišiose, po mugės tikrai nutariau sudalyvauti jo laikomose pamaldose :) Gera ir tai, kad tokie dvasininkai parodo ir kitokį Bažnyčios veidą, nes daug kas dar galvoja, kad kunigai tik sau į kišenę krauna ir nuliovais džipais važinėja, o čia gyvas pavyzdys, kad tai žmogus, kitiems šviesą nešantis.

      Panaikinti
  2. Aš pati turbūt neteisingai išsireiškiau. "Nepatikimais" palaikiau tą susitikimą, kurį įsivaizdavai kiek kitaip.

    Kalbant apie tą "turgų", tikra tiesa. Man labai gaila žmonių, kurie iki šiol neatrado renginių ir po to pasakoja, kad va, knygos brangesnės, o dar ir už bilietą turi mokėti. Bet gal čia labiau tų "pseudo skaitytojų" požiūris, kurie ateina į mugę vien dėl to, kad užsidėtų varnelę. Na, kaip ten bebūtų, svarbu dalyvauja, mato ir prisideda prie tos dvasios kūrimo.

    Žinai, dabar dar prisiminiau delfi straipsnį. Labai įstrigo Jotemos vadovo žodžiai. Aišku, galbūt tai ištraukta iš konteksto, bet vistiek. Kaip supratau, jisai norėjo, kad knygų mugė būtų knygynas, o ne gyvas organizmas („Ši mugė – daugiau ne knygų pardavimas, man atrodo, o renginiai įvairūs... Nemanau, kad tai pati tinkamiausia vieta knygoms pirkti. Žmonės stumdosi, žiūri, eina, nemato daug ko. Aš manau, kad knygyne ar internete pasirinkti galima geriau“, – sakė pašnekovas.).

    Be to, ačiū už atsakymą į komentarą. Buvau pametusi Tavo blog'ą, tai ieškojau, gal ką parašei :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tokiu atveju - džiugu, kad neapkroviau neigiamomis emocijomis :).
      Taip, žinau ir aš tokių žmonių, kurie eina, nors pyksta, kad brangus bilietas, ir knygos brangios, bet vis tiek pykdami eina :D Bet niekuomet nebus 100% visi sąmoningi, to neverta tikėtis. O ir tas sąmoningumas gal su laiku ateina :).
      Aš visuomet stengiuosi atsakyt į komentarus :) Tad nėra už ką. Man labai džiugu juos rast! Tad ačiū tau, kad komentuoji!

      Panaikinti
  3. Ačiū už pasidalijimus. Būtų smagu, kad egzistuotų koks nors blog'as, kur žmonės dėtų įspūdžius iš savo lankytų renginių (bent po vieną tekstuką apie kiekvieną) su nuotraukom. Norimiausi KM renginiai pernelyg dažnai supuola vienu metu. :)

    Tie pasiklydimai važiuojant į knygų mugę nutikę ir mano kai kuriem draugam.. Man asmeniškai išpuolė pirmąsyk vykstant ten, 2005-aisiais, išlipti teko prie Lazdynų ligoninės ir klampoti per baltai nuklotą miškelį bei šaltus daugiabučių langus - žinoma, be jokių GPS'ų ir taip toliau. Bet taip jau tada šauniai susiklostė, kad vykom dviese, o kai santykiai neseniai prasidėję, tirpsta visos pasaulio kliūtys, jas išlydo apkabinimai ir išgarina mylimosios juokas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Apie renginius išties įdomiau skaityti žmonių atsiliepimus, įspūdžius, o ne oficialius straipsnius :) Šiemet, mačiau, apie KM dar rašė tinklaraščiuose perskaiciau.wordpress.com, kittywriterpsl.wordpress.com, o daugiau lyg ir neužmačiau. Siūlau paskaityt ir ten :)
      Labai labai šiltai perskaičiau tą 2005-ųjų istoriją. Paskutinysis komentaro sakinys - kaip iš gražios knygos!
      Linkėjimai!

      Panaikinti